Kauno UAB “Aurika”, etikečių gamintoja, gręžiasi į Vakarų Europos rinkas. Ten konkuruoti įmonė įstengia, nes nenusileidžia ar net lenkia tenykščius gamintojus ne tik kokybe, bet ir produkcijos pristatymo terminais.
„Pernai bendra įmonės apyvarta, preliminariais duomenimis, pasiekė 44,3 mln. Lt – augimas siekė 22%, – skaičiuoja Arūnas Akstinas, UAB ”Aurika” direktorius. – Eksportas augo sparčiau – net 37%, pardavimai užsienio šalių rinkose siekė apie 16 mln. Lt.”
Pasak įmonės vadovo, pastaruoju metu ypač sėkmingai dirbama Vokietijos, Lenkijos, Airijos, Didžiosios Britanijos rinkoje. Augančių pardavimų šiose šalyse priežastys kelios.
„Lietuvos rinkoje tradiciškai aukšti užsakovų reikalavimai etiketėms, todėl tai, ką mes darome kasdien, paprastai yra geriau, įdomiau negu Vakarų Europoje, – teigia pašnekovas. – Be to, sugebame pagaminti ir pristatyti produkciją, pavyzdžiui, Vokietijos užsakovams anksčiau negu tenykščiai gamintojai.”
Anksčiau įmonė daugiau orientavosi į NVS šalių rinką. Jos neatsisakyta, bet pardavimai aktyviai nedidinami – ten dirbti nepatrauklu dėl nepatogios logistikos, kitų rytietiškos rinkos subtilybių.
Pasiekti aukštos kokybės ir sutrumpinti gamybos ciklą UAB ”Aurika” leido visas kompleksas priemonių, kurių bendrovė ėmėsi prieš 3 metus su ES parama pasistačiusi sau naujas gamybos patalpas – keturiskart erdvesnes negu turėtos anksčiau.
„Naujas pastatas atveria mums daug papildomų galimybių, – sako p. Akstinas. – Čia moderniai valdomi oro drėkinimo, ventiliacijos, temperatūros režimai. Be to mes tiesiog negalėtume gaminti kai kurios produkcijos. Juk kai kuriems gaminiams taikomos Geros gamybos praktikos taisyklės, nes tokie gaminiai liečiasi su maisto produktais.”
Naujame pastate buvo įmanoma patogiai išdėstyti gamybą – tai viena iš gamybos ciklo sutrumpinimo priežasčių. Kita priežastis – investicijos į modernias gamybos technologijas, paprastai orientuotas į naujus produktus ir leidžiančias atsisakyti rankų darbo.
Pasak įmonės vadovo, itin krintančio dizaino funkcionalus naujas pastatas padeda ir formuoti bendrovės įvaizdį – verslo partneriai, atvykę iš Vakarų Europos, po vizito paprastai visai kitaip žiūri į įmonę.
Moderni įranga
„Ne kartą esame pirkę įrenginius, kurie tuo metu buvo vieninteliai Rytų Europoje, – prisimena p. Akstinas. – Baltijos šalyse tebėra unikali ir įranga, leidžianti spausdinti ant klijais padengto vidinio etiketės paviršiaus – tai suteikia papildomų dizaino ar reklamos galimybių. Turime ir etikečių patikros įrangą, kuri sulygina kiekvieną etiketę su šablonu ir leidžia visiškai išvengti klaidų – tai ypač svarbu farmacijos pramonei skirtoms etiketėms.”
Neseniai ”Aurika” pradėjo gaminti įliejamas etiketes – pagamintos iš tos pačios medžiagos kaip plastikinis indelis, jos susilieja su ja į vieną visumą ir suteikia papildomų dizaino galimybių. Tiesa, kol kas tokios etiketės dar nėra labai populiarios Lietuvoje – dėl palyginti didelių parengimo sąnaudų jas patogiau naudoti didelėms prekių siuntoms.
„Tokias etiketes kol kas mažai kas gamina visoje Europoje – tai kaprizinga produkcija, – aiškina p. Akstinas. – Tam, kad pradėtume ją gaminti, turėjome ne tik nemažai investuoti, bet ir ilgai mokytis.”
Įmonė stengiasi pasiūlyti klientui ne tik produktą, bet ir kompleksinį problemos sprendimą.
Sutrumpinti gamybos ciklą padėjo taip pat ir investicijos į gamybos procesų optimizavimą – tai daryta remiantis apribojimų teorija.
Įsigijo įmonę
Pernai vasarą ”Aurika” įsigijo panašia veikla užsiimančią Vilniaus UAB „Vilrikė”, kurios pajėgumai sudarė maždaug trečdalį „Aurikos”. Kol kas „Vilrikė” dar veikia kaip atskira įmonė, bet ateityje planuojama abi bendroves sujungti.
„Praktiškai susidūriau su sudėtingu ir ne visada racionaliai paaiškinamu reiškiniu – įmonių sujungimą sunkina skirtingos organizacijų kultūros, – pasakoja p. Akstinas. – Prijungtos įmonės darbuotojų neišvengiamai laukia didesni pokyčiai nei įsigijusios. Žmonėms nelengva, nes juk ne viskas, kas keičiama, būtinai yra geriau. Dabar jau įveikėme šį etapą ir visų lengviausia jame buvo pakeisti materialius dalykus – suvienodinti apskaitos programas ir pan.”
Jeigu dar kartą įsigytų ir prijungtų kitą įmonę, p. Akstinas kai ką darytų kitaip. Pirkimo derybų tarp konkuruojančių įmonių, jo nuomone, protingiau imtis per tarpininką – taip mažiau nereikalingo įtarumo. O susijungimo proceso pradžioje reikia apsikeisti specialistų grupėmis, kad jie susipažintų vieni su kitų organizacijos kultūra ir vėliau galėtų būti savotiškais „vertėjais”.
